Panikos priepuolis – priežastys, diagnozė, gydymas ir prevencija

Panikos priepuolis sukelia staigią baimę, neapsakomus jausmus ir stiprias reakcijas į įprastas, įprastas ir nekeliančias grėsmės situacijas. Panikos priepuolio metu žmogus gali gausiai prakaituoti, jam gali būti sunku kvėpuoti ir jaustis taip, lyg tuoj ištiks širdies smūgis.

Panikos priepuolį gali patirti kiekvienas. Tačiau kai kurie veiksniai, sukeliantys panikos priepuolį, yra šie:

• Lytis: Tarp vyrų ir moterų moterys dažniau serga panikos priepuoliai lyginant su vyrais.
• Amžius: Panikos priepuolius gali patirti visų amžiaus grupių žmonės. Tačiau panikos priepuoliai pirmą kartą patiriami ankstyvaisiais pilnametystės metais.

Panikos ir nerimo sutrikimų kategorijos – kaip atskirti?

1. Panikos priepuoliai yra stiprūs, intensyvūs baimės ar pasmerkimo jausmo periodai, kurie išsivysto per trumpą laiką (apie 10 minučių). Jie yra susiję su mažiausiai keturiais iš toliau nurodytų veiksnių:

• Prakaitavimas.
• Palpitacija.
• Staiga apėmusi baimė.
• Dusulys.
• Skausmas krūtinėje.
• Užspringimo jausmas.
• Baimė mirti.
• Drebėjimas.
• Karščio pylimas ar karščiavimas.
• Galvos svaigimas.
• Pykinimas.
• Rankų ir kojų arba viso kūno tirpimas ar dilgčiojimas.
• Derealizacija (atsiskyrimo nuo pasaulio jausmas).

Panikos sutrikimas ir panikos priepuoliai nėra tas pats. Panikos sutrikimas apima pasikartojančius panikos priepuolius. Šiuos priepuolius lydi nuolatinė baimė, kad ateityje gali ištikti panikos priepuoliai, ir paprastai vengiama aplinkybių, kurios gali sukelti ar prisiminti buvusius priepuolius. Visi panikos priepuoliai kyla ne dėl panikos sutrikimų. Kitos priežastys, galinčios sukelti panikos priepuolį, yra šios:

• Širdies smūgiai
• Socialinė fobija
• Hipoglikemija
• Potrauminio streso sutrikimas (PTSD)
• Agorafobija (baimė, kad nepavyks pabėgti, pavyzdžiui, būnant minioje ar skrendant lėktuvu)
• Mitralinio vožtuvo prolapsas
• Hyperthyroidism

2. Generalizuotas nerimo sutrikimas yra ekstremalus, nerealus nerimas, trunkantis mažiausiai šešis mėnesius. Jis susijęs su mažiausiai trimis iš toliau išvardytų simptomų:

• Raumenų įtampa
• Nuovargis
• Asmenybės pokyčiai, pavyzdžiui, tampa mažiau socialūs
• Sunkumo koncentravimas
• Miego sutrikimai
• Nerimas
• Irzlumas arba sprogstamasis pyktis

3. Fobijos sutrikimai yra sunki, nuolatinė ir pasikartojanti tam tikrų objektų (pvz., vabzdžių, kraujo) ar situacijų (pvz., viešo kalbėjimo, aukščio) baimė. Tokių objektų ar situacijų sąlytis gali sukelti panikos priepuolį. Fobijos sutrikimų pavyzdžiai yra agorafobija ir socialinė fobija.

4. Potrauminio streso sutrikimas apibūdina emocinių reakcijų seriją. Šios reakcijos gali būti šių veiksnių pasekmė:

• Artimos mirties situacijos, pvz., žemės drebėjimai, potvyniai, gaisrai, nelaimingi atsitikimai ir kt., arba mirtis.
• Išgyvenimai, keliantys grėsmę kieno nors (savo) ar kito asmens fizinei sveikatai.

Šios traumuojančios situacijos gali atsirasti žmogaus sapnuose ir mintyse. Situacijos iš naujo išgyvenamos siaubo, bejėgiškumo ir baimės jausmais. Bendras elgesys apima:

• Būkite itin budrūs (atidžiai stebite savo aplinką)
• Miego
• Bendras niūrumo ir pražūties jausmas su susilpnėjusiomis emocijomis (pvz., meilės jausmai ar ateities troškimai)
• Vengti žmonių, veiklos ar vietų, susijusių su suaktyvinančiu įvykiu
• Sunkumo koncentravimas

Kokios yra panikos priepuolių priežastys?

Panikos priepuolių priežastys skirtingiems pacientams skiriasi, ir gali būti neįmanoma nustatyti tikslaus priežastinio veiksnio. Tačiau analizuojama, kad smegenys ir nervų sistema atlieka svarbų vaidmenį valdant nerimą ar baimę tam tikroje situacijoje. Panikos priepuolio rizika padidėja dėl šių priežasčių:

• Psichikos sveikatos problemos - Žmonės, turintys Depresija, psichikos ligos ir nerimo sutrikimai yra linkę sirgti panikos priepuoliai.
• Šeimos istorija – Panikos sutrikimai dažnai kyla šeimoje.
• Piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis problemos – Priklausomybė nuo narkotikų ir alkoholio padidina riziką susirgti a panikos priepuolis.

Panikos priepuoliai įvyksta staiga ir jiems reikia laiko nurimti. Panikos priepuolio simptomai pastebimi maždaug po 10 minučių nuo jų atsiradimo. Tačiau praėjus baimės būsenai, šie simptomai taip pat greitai išnyksta.

Kaip diagnozuojami panikos sutrikimai?

Kai kurios kritinės sveikatos problemos, tokios kaip širdies problemos, kvėpavimo sutrikimai ir skydliaukės ligos, sukelia panašius panikos priepuolio simptomus . Norėdamas suprasti tikslią sveikatos problemų priežastį, sveikatos priežiūros specialistas atliks keletą tyrimų. Taigi, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas diagnozuos, ar simptomus sukelia fizinė problema, ar panikos priepuolis.

Kai kurie dažni pasikartojančių panikos priepuolių veiksniai yra šie:

• Nerimauti, kad turi daugiau panikos priepuoliai ar to paties pasekmės.
• Pakeiskite elgesį, kad išvengtumėte situacijų, kurios sukelia a panikos priepuolis.
• Pagalvokite apie kontrolės praradimą per a panikos priepuolis.

Kokios yra panikos priepuolio komplikacijos?

Žmonės dažnai dvejoja, ar kreiptis pagalbos dėl panikos priepuolių gydymo , tačiau panikos priepuolius galima lengvai išgydyti. Jei panikos priepuoliai ar sutrikimas nebus gydomi, tai sutrikdys kasdienį gyvenimą ir gali sukelti kitų komplikacijų.

Kaip gydyti panikos priepuolį?

Yra keletas veiksmingų gydymo būdų panikos priepuoliams sumažinti ir vėliau sustabdyti . Panikos sutrikimui gydyti galimi vaistai, psichoterapija ir abiejų derinys:

• Antidepresantai - Kai kurie antidepresantai sumažina jų dažnį panikos priepuoliai ir padaryti jį mažiau rimtą.
• Psichoterapija - Pokalbių terapija arba kognityvinė elgesio terapija yra psichoterapijos rūšys, kurių metu sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas aptaria paciento mintis ir emocijas. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas nustato pavojaus sritis ir padeda jas įveikti konsultuodamas. Šios konsultavimo sesijos padeda kitaip reaguoti į susidariusią situaciją panikos priepuoliai.
• Vaistai nuo nerimo - Benzodiazepinai yra vienas iš labiausiai paplitusių vaistų nuo nerimo, kuriuos skiria profesionalai gydyti ir užkirsti kelią panikos priepuoliai.

Gydymo trukmė priklauso nuo sutrikimo sunkumo ir paciento reakcijos į jį.

Panikos priepuolis jaučiasi panašus į širdies smūgį . Nors pastebėta, kad beveik visi panikos priepuoliai baigiasi maždaug per 10 minučių, tuo tarpu širdies priepuolis gali trukti ilgiau. Jei pastebite panikos priepuolio simptomus, nedelsdami kreipkitės į artimiausią sveikatos priežiūros centrą.

Norėdami užsiregistruoti, skambinkite numeriu 1860-500-1066 .

Ką daryti, kad būtų išvengta panikos priepuolių?

Psichoterapijos seansų metu paslaugų teikėjas padės jums kitaip reaguoti į situacijas, kurios sukelia panikos priepuolius , ir paskirs vaistų, skirtų panikos priepuolių prevencijai . Taip pat galite imtis šių veiksmų, kad sumažintumėte panikos priepuolių dažnį :

• Pratimai reguliariai.
• Valdykite stresą.
• Sumažinkite kofeino vartojimą.
• Prieš vartodami bet kokius nereceptinius papildus, pasitarkite su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.
• Palaikykite sveiką mitybą.

Kaip žmonės gyvena su panikos sutrikimu?

Panikos priepuolių gydymas padeda mėgautis gyvenimu be baimės. Profesionalios pagalbos ir gydymo dėka dauguma žmonių, kenčiančių nuo panikos priepuolių, pasveiksta.

Laiku suteikta medicininė pagalba padeda įveikti problemą, nes kai kurie panikos priepuoliai turi fizinių problemų, tokių kaip širdies smūgis, simptomų. Todėl tokiais atvejais reikalinga medicininė pagalba ir nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos, jei pasireiškia šie simptomai:

• Lėtinis nerimas kasdienėje rutinoje.
• Sunku susikaupti dirbant.
• Agorafobija (baimė išeiti iš namų ir eiti į viešas vietas).
• miego sutrikimai.
• Ekstremalus dirglumas.
• Panikos priepuolio simptomai, kurie trunka ilgiau nei 10 minučių.

Esmė

Panikos priepuoliai kai kuriais atvejais gali būti labai skausmingi ir nepatogūs tiek fiziškai, tiek protiškai. Jie gali sutrikdyti jūsų rutiną ir paveikti psichinę sveikatą. Nedelsiant kreipusis pagalbos, galima išvengti panikos priepuolių ateityje. Tokie simptomai kaip krūtinės skausmas , dusulys, širdies plakimas, galvos svaigimas, alpimas ir silpnumas neturėtų būti automatiškai priskiriami nerimui; juos turi įvertinti gydytojas.

Norėdami užsiregistruoti, skambinkite numeriu 1860-500-1066 .