D-dimero testas: ką jis gali ir ko negali pasakyti apie kraujo krešulius

Svarbiausi paėmimai

• D-dimerų testas yra išbraukiamasis, o ne įleidžiamasis testas; jis naudingiausias, kai rezultatas neigiamas ir klinikinis įtarimas jau yra mažas.
• Padidėjęs D dimeras nepatvirtina krešulio. Infekcija, operacija, trauma, nėštumas, vėžys, kepenų liga ir vyresnis amžius – visa tai padidina D dimero kiekį.
• Neigiamas D dimeras neatmeta krešulio, kai klinikinė tikimybė yra didelė; tokiais atvejais vaizdinis tyrimas reikalingas nepriklausomai nuo D dimero rezultato.
• D-dimerų ribos, vienetai ir tyrimo metodai skirtingose ​​laboratorijose skiriasi, todėl skirtingų laboratorijų rezultatų negalima tiesiogiai palyginti.
• Kraujo paėmimas trunka kelias minutes; pats D-dimero tyrimas neparodo, kur yra krešulys.

Iš pirmo žvilgsnio

Taip pat žinomas kaip

• D dimero kraujo tyrimas
• Fibrino skaidymo fragmento tyrimas
• Kiekybinis D-dimero / didelio jautrumo D-dimero tyrimas
• Indijoje dažnai prašoma „krešėjimo testo“, „DD testo“ arba „D-dimero ataskaitos“ kartu su krešėjimo profiliu (PT/INR, aPTT).

Kas yra D-dimero testas

Kai organizme susidaro krešulys, jis nukloja susiūto fibrino tinklelį. Kai šį krešulį vėl suskaido fermentas plazminas, į kraują išsiskiria maži fragmentai. Vienas iš šių fragmentų yra D-dimeras. D-dimero tyrimas matuoja šių fragmentų koncentraciją.

Taigi D-dimeras atspindi krešulio susidarymą ir skaidymąsi kažkur organizme. Jis nenurodo, kur, kodėl, kokio dydžio ar kokio senumo krešulys. Jis negali atskirti krešulio kojos venoje nuo fibrino apykaitos, kurią sukelia plaučių uždegimas, neseniai atlikta operacija ar mėlynė.

Skirtingos laboratorijos naudoja skirtingas tyrimų platformas. Kai kurios pateikia rezultatus D-dimerų vienetais, o kai kurios – fibrinogeno ekvivalento vienetais, kurie yra maždaug dvigubai didesni. Dėl šios priežasties vienos laboratorijos skaičiaus nereikėtų tiesiogiai lyginti su kitos laboratorijos skaičiumi. Visada skaitykite rezultatą pagal toje konkrečioje ataskaitoje atspausdintą etaloninį diapazoną.

Kodėl atliekamas D-dimero testas

• Įtariama giliųjų venų trombozė (GVT): skausminga, patinusi, šilta blauzda arba šlaunis. Neigiamas didelio jautrumo D dimeras pacientui, kuriam GVT diagnozė įvertinta kaip mažai tikėtina, rodo, kad GVT yra pakankamai mažai tikėtina, kad kojos ultragarsinio tyrimo galima vengti.
• Įtariama plaučių embolija (PE): staigus dusulys, pleuritinis krūtinės skausmas, nepaaiškinamas padažnėjęs širdies plakimas. D-dimeras vartojamas po klinikinio tikimybės įvertinimo (pvz., Wellso ar Genevos), o ne prieš jį.
• Įtariama diseminuota intravaskulinė koaguliacija (DIK): D-dimeras yra vienas iš DIC vertinimo skalės komponentų kartu su trombocitų skaičiumi, protrombino laiku ir fibrinogenu. Vien D dimeras DIC diagnozuoti negali.
• Antikoaguliantų trukmės nustatymas: Kai kuriems pacientams, sergantiems neišprovokuota venų tromboze, D dimero matavimas nutraukus antikoaguliantų vartojimą gali padėti specialistui įvertinti pasikartojimo riziką. Tai specialisto, o ne įprastas sprendimas.
• Įtariama aortos disekacija: D-dimeras kartais naudojamas kaip rizikos vertinimo dalis, tačiau jis nepakeičia skubaus vaizdinio tyrimo, kai įtariama disekcija.

Kas turėtų atlikti šį testą

• Žmonės, kuriems pasireiškia giliųjų venų trombozės ar plaučių embolijos simptomai, kuriuos gydytojas įvertino kaip žemas arba vidutinis klinikinė tikimybė.
• Pacientai, kuriems atliekamas DIK tyrimas dėl sunkaus sepsio, didelės traumos, akušerinių komplikacijų ar tam tikrų vėžio formų.
• Atrinktiems pacientams, kuriems pasireiškė neišprovokuota veninė tromboembolija, hematologas įvertina, kiek laiko reikia tęsti antikoaguliantų vartojimą.

Kas paprastai neturėtų atlikti šio testo

• Žmonės iš aukštas Jei yra didelė PE ar GVT klinikinė tikimybė, jiems reikia atlikti tiesioginį vaizdinį tyrimą, nes neigiamas D dimeras nepakeis gydymo.
• Besimptomiai žmonės, ieškantys „krešulio atrankos“ testo. D-dimeras nėra atrankos testas sveikiems žmonėms ir dažnai duoda padidėjusius rezultatus, dėl kurių atliekami nereikalingi tyrimai.
• Žmonės, kuriems padidėjęs rezultatas yra beveik neišvengiamas ir neinterpretuojamas, pavyzdžiui, iškart po didelės operacijos, nebent užduodamas konkretus klinikinis klausimas.

Ko D-dimerų testas negali aptikti arba atmesti

• Jis negali rasti krešulio. Padidėjęs D dimeras nesuteikia jokios informacijos apie tai, kuris indas yra pažeistas. Reikalingas vaizdinis tyrimas.
• Tai negali patvirtinti giliųjų venų trombozės ar plaučių embolijos. Specifiškumas yra mažas. Daugeliui žmonių, kurių D-dimeras padidėjęs, krešulio visai nėra.
• Jis negali patikimai atmesti krešulio pacientams, kuriems yra didelė tikimybė. Šioje grupėje normalus D-dimeras vis tiek palieka nepriimtiną liekamąją riziką, todėl vaizdinimas vis tiek atliekamas.
• Maži, distaliniai ar senesni krešuliai gali nepakankamai padidinti D dimerų kiekį. Maži izoliuoti blauzdos venų trombai, maži subsegmentiniai plaučių embolai ir kelių dienų ar savaičių senumo krešuliai gali būti susiję su normaliu arba beveik normaliu rezultatu.
• Antikoaguliantai mažina D-dimerų kiekį. Pacientui, jau vartojančiam hepariną, varfariną arba tiesioginį geriamąjį antikoaguliantą, nepaisant trombozės, D dimeras gali būti normalus.
• Neįvertina kraujavimo rizikos ir nepakeičia PT/INR, aPTT ar trombocitų skaičiaus.
• Jis nediagnozuoja vėžio, COVID-19, širdies smūgio ar insulto, nors D-dimeras gali padidėti visais šiais atvejais.

„Neaptiktas“ arba normalus D dimeras apibūdina tai, ką tyrimas tuo metu išmatavo tame mėginyje. Tai nereiškia, kad nebuvo nustatytas krešulys. Jei dusulys, krūtinės skausmas ar kojų patinimas tęsiasi arba stiprėja nepaisant normalaus D dimero, grįžkite pas gydytoją.

Susiję, bet skirtingi tyrimai: kaip lyginamas D-dimerų testas

Šie tyrimai atsako į skirtingus klausimus. Nė vienas iš jų nėra universaliai geresnis; tinkamas pirmasis tyrimas priklauso nuo klinikinio vaizdo ir krešulio tikimybės.

Taip pat atskirkite kokybinį prie lovos/priežiūros vietoje atliekamą D-dimerą nuo kiekybinio didelio jautrumo laboratorinio tyrimo. Tik didelio jautrumo kiekybiniai tyrimai yra patvirtinti, siekiant saugiai atmesti PE diagnostiniuose keliuose.

Kaip pasiruošti D-dimero tyrimui

Paruošimas yra minimalus, tačiau instrukcijas nustato kiekviena laboratorija vietoje. Jei jūsų surinkimo centro instrukcijos skiriasi nuo toliau pateiktų, vadovaukitės savo surinkimo centro instrukcijomis.

• Pasninkas: D-dimerų tyrimui paprastai nereikia. Valgykite ir gerkite įprastai, nebent tame pačiame kraujo paėmime yra tyrimų, kuriems reikia nevalgyti.
• Vaistiniai preparatai: Pasakykite prašančiam gydytojui ir flebotomistui apie antikoaguliantus (hepariną, varfariną, apiksabaną, rivaroksabaną, dabigatraną), antitrombocitinius vaistus ir bet kokį trombolizinį gydymą. Šiam tyrimui nenutraukite ir nekeiskite jokių paskirtų vaistų, pirmiausia pasitarkite su juos skyrusiu gydytoju.
• Naujausi įvykiai: nepaminėkite neseniai atliktos operacijos, traumos, lūžio, hospitalizacijos, infekcijos, tolimos kelionės, aktyvaus vėžio gydymo ar neseniai įvykusio persileidimo ar gimdymo, nes visa tai turi įtakos interpretacijai.
• Hidratacija ir venos: Tinkamas skysčių vartojimas palengvina ištraukimą. Jei dėl širdies nepakankamumo ar inkstų ligos ribojate skysčių vartojimą, šio tyrimo metu nedidinkite suvartojamų skysčių kiekio, laikykitės gydytojo nustatytos ribos.
• Apranga: Laisva rankovė, kuri vyniojasi virš alkūnės, padeda.

Nėštumas

D-dimero kiekis palaipsniui didėja normalaus nėštumo metu ir išlieka padidėjęs ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu. Standartinės ribos nėštumo metu yra prastos, o įtariamos PE nėštumo metu nustatymo keliai skiriasi. Prieš imant mėginį, pasakykite komandai, kad esate nėščia arba neseniai pagimdėte.

Gynimas

D-dimeras vaikams naudojamas daug rečiau, o pamatiniai intervalai skiriasi priklausomai nuo amžiaus, ypač naujagimiams. Vaikų tyrimų rezultatus reikia interpretuoti pediatru.

Vyresni suaugusieji

D dimero kiekis didėja su amžiumi. Daugelis klinikų gydytojų, vertindami įtariamą plaučių emboliją (PE), vyresniems nei 50 metų pacientams taiko pagal amžių pakoreguotą ribą, kuri sumažina nereikalingą vaizdinimą. Ar taikoma pagal amžių pakoreguota riba, priklauso nuo tyrimo metodo ir vietinio protokolo.

Žmonės, jau vartojantys antikoaguliantus

Antikoaguliantai mažina D-dimerą ir gali duoti klaidingai patikimą rezultatą. Tyrimas yra daug mažiau informatyvus jau gydomam asmeniui. Toliau vartokite paskirtus vaistus ir praneškite gydytojui, kad juos vartojate.

Inkstų ar kepenų liga

D dimero kiekis paprastai būna didesnis esant progresavusiai lėtinei inkstų ligai ir lėtinei kepenų ligai, nepriklausomai nuo krešulio. Tai sumažina standartinės ribos naudingumą šiose grupėse.

Kas vyksta D-dimero testo metu

• Registracija ir patikrinimas: Jūsų duomenys ir prašančiojo gydytojo nurodymai yra patvirtinti.
• Kraujo paėmimas: Uždedamas turniketas, nuvaloma oda vidinėje alkūnės pusėje ir kraujas paimamas į citrato mėgintuvėlį, paprastai su šviesiai mėlynu dangteliu. Mėgintuvėlis turi būti pripildytas iki pažymėtos linijos, nes per mažas užpildymas gali padaryti mėginį negaliojantį.
• Trukmė: Adata venoje paprastai būna mažiau nei minutę. Visas ištraukimas trunka apie penkias minutes, o dauguma žmonių patenka į surinkimo zoną ir išeina iš jos per 15–30 minučių.
• Po to: Spaudimas palaikomas minutę ar dvi ir uždedamas nedidelis tvarstis. Įprastą veiklą galima atnaujinti nedelsiant. Jei vieta skauda, ​​venkite sunkių daiktų kėlimo ta ranka maždaug valandą.
• Perdirbimas: Mėginys centrifuguojamas ir analizuojamas automatiniu krešėjimo analizatoriumi. Skubios pagalbos skyriuose D-dimerų tyrimas dažniausiai atliekamas skubiai, nes rezultatas turi įtakos neatidėliotiniems sprendimams; įprasta ambulatorinių pacientų priėmimo trukmė yra ilgesnė ir ją nustato kiekviena laboratorija atskirai.

D-dimero ataskaitos supratimas

Palyginkite skaičių su atskaitos diapazonu ir savo ataskaitoje atspausdintu vienetu. Kad palyginimas būtų prasmingas, turi sutapti du dalykai: vienetų sistema (DDU arba FEU) ir tyrimo platforma.

• Rezultatas žemiau laboratorinės ribos: Pacientui, kurio gydytojas jau įvertino, kad krešulys mažai tikėtinas, giliųjų venų trombozė ar plaučių embolija yra pakankamai neįtikėtina, kad vaizdinės diagnostikos dažnai nereikia. Tai nereiškia, kad krešulio negali būti.
• Rezultatas virš laboratorinės ribos: Tai reiškia, kad kažkur skaidomas fibrinas. Tai dažna liga, dažnai paaiškinama ne krešuliu, ir savaime nėra diagnozė. Įprastas kitas žingsnis yra tikslinis vaizdinimas, pagrįstas simptomais, kojų Doplerografija įtariamai giliųjų venų trombozei, KTPA arba V/Q skenavimas įtariamai plaučių embolijai.
• Labai aukšti rezultatai: Didesni skaičiai statistiškai labiau susiję su tromboze, tačiau nė vienas skaičius nepatvirtina krešulio, ir nėra ribos, kurią viršijus vaizdinimas gali būti praleistas.

D-dimerų testas niekada neinterpretuojamas atskirai. Jį interpretuoja kartu su jūsų simptomais, tyrimo rezultatais, rizikos veiksniais ir klinikiniu tikimybės balu gydytojas, kuris jį paprašė. Rezultatai skiriasi priklausomai nuo individualių klinikinių aplinkybių.

Kai D-dimerų rezultatai gali būti klaidinantys

Klaidingai padidėjusio arba nespecifiškai padidėjusio D-dimero priežastys

• Didėjantis amžius, net ir nesant ligos
• Nėštumas ir laikotarpis po gimdymo
• Neseniai atlikta operacija, trauma, lūžis ar didelis kraujosruvos
• Infekcija ir sepsis, įskaitant sunkią pneumoniją ir dengės karštligę
• Aktyvus vėžys
• Lėtinė kepenų liga ir progresuojanti lėtinė inkstų liga
• Neseniai įvykęs širdies priepuolis, insultas, prieširdžių virpėjimas ar širdies nepakankamumas
• Uždegiminė ir autoimuninė liga
• Didelė hematoma, nudegimai arba neseniai atlikta trombolizė
• Reumatoidinis faktorius ir tam tikri heterofiliniai antikūnai, trukdantys tyrimui
• Ryškiai hemolizuoti arba lipemiški mėginiai, priklausomai nuo platformos

Klaidingai sumažėjusio D-dimero priežastys

• Antikoaguliantų terapija jau pradėta
• Mažas, distalinėse blauzdos venose esantis arba subsegmentinis krešulys
• Simptomai tęsiasi daugelį dienų, per tą laiką D-dimeras gali būti sumažėjęs.
• Nepakankamai užpildytas citrato mėgintuvėlis skiedžia mėginį
• Pavėluotas mėginio transportavimas arba netinkamas jo laikymas
• Labai didelis lipidų arba bilirubino kiekis, trukdantis kai kuriems optiniams tyrimams
• Retai pasitaiko „kablio efektas“ esant itin didelėms koncentracijoms tam tikruose tyrimuose.

D-dimero testo rizika ir saugumas

D-dimerų tyrimui reikia tik standartinio veninio kraujo mėginio. Rizika tokia pati kaip ir bet kurios venepunkcijos atveju ir paprastai nedidelė.

• Dažni ir nedideli: trumpalaikis dilgčiojimas, nedidelė mėlynė, lengvas skausmas dūrio vietoje.
• Rečiau: silpnumo ar galvos svaigimo jausmas, didesnė mėlynė (labiau tikėtina, jei vartojate antikoaguliantus arba antitrombocitinius vaistus), jei vena sunkiai pasiekiama, reikės pakartotinio bandymo.
• Nedažni: nedidelė kraujo sankaupa po oda, vietinė infekcija arba laikinas nervų dirginimas, sukeliantis dilgčiojimą.

Jei anksčiau atliekant kraujo tyrimus buvote nualpę, sergate kraujavimo sutrikimu, vartojate kraują skystinančius vaistus arba vienoje rankoje yra limfedema ar dializės fistulė, iš anksto pasakykite flebotomistui, kad būtų naudojama kita ranka.

Ypatingos situacijos

Nėštumas ir laikotarpis po gimdymo

D dimero kiekis normaliai didėja per visus trimestrus, todėl padidėjęs rezultatas nėštumo metu dažnai atspindi patį nėštumą. Įtariama PE nėštumo metu įvertinama naudojant nėštumui skirtus tyrimo metodus, kurie pirmiausia gali apimti kojų Doplerografiją, vėliau V/Q skenavimą arba KTPA, atsižvelgiant į dozę. Sprendimus šiuo atveju priima akušerijos ir medicinos komandos kartu.

Gynimas

Venų trombozė vaikams yra reta ir dažniausiai pasireiškia esant centrinei venų linijai, sunkiai infekcijai ar gretutinei ligai. D-dimero veiksmingumas vaikams nebuvo patvirtintas taip, kaip suaugusiesiems, todėl sprendimai dėl vaikų ligų priimami daug labiau remiantis vaizdiniais tyrimais ir klinikiniu įvertinimu.

Vyresni suaugusieji

Kadangi pradinis D dimero kiekis didėja su amžiumi, fiksuota ribinė vertė daugelį sveikų vyresnio amžiaus žmonių apibūdina kaip nenormalius. Įtarus plaučių emboliją (PE) vyresniems nei 50 metų žmonėms, dažnai naudojama pagal amžių pakoreguota riba, siekiant sumažinti nereikalingą skenavimą, kai tyrimas tai patvirtina.

Žmonės, sergantys cukriniu diabetu

D-dimerų tyrimui gliukozės kiekį mažinančių vaistų keisti nereikia, nes paprastai nevalgius nereikia. Jei kraujo paėmimas atliekamas kartu su tyrimais nevalgius, pirmiausia aptarkite insulino arba sulfonilkarbamido darinių vartojimo laiką su juos skiriančiu gydytoju, kad išvengtumėte hipoglikemijos.

Lėtinis inkstų liga

D dimero kiekis dažnai yra didesnis sergant pažengusia lėtine inkstų liga be krešulio. Jei vėliau reikia atlikti vaizdinį tyrimą, kontrastinės medžiagos naudojimas KTPA tyrimui reikalauja palyginti su inkstų funkcija, kurią įvertins gydančioji komanda.

Širdies nepakankamumas

D dimero kiekis gali būti padidėjęs esant dekompensuotam širdies nepakankamumui ir prieširdžių virpėjimui, o dusulys dėl širdies nepakankamumo gali priminti plaučių emboliją (PE). Jei ribojate skysčių vartojimą, prieš tyrimą nepadidinkite suvartojamų skysčių kiekio.

Vėžys

Aktyvus vėžys padidina ir D-dimerų kiekį, ir tikrąją krešulio riziką, todėl tyrimas praranda didelę dalį savo gebėjimo atskirti. Vaizdinis tyrimas vėžiu sergantiems žmonėms dažnai parenkamas anksčiau.

D-dimero testas Indijos kontekste

• Infekcijos sukeltas padidėjimas yra dažnas. Denge karštligė, enterinė karštligė, tuberkuliozė, sunki pneumonija ir sepsis – visa tai padidina D dimero kiekį. Karščiuojančiam pacientui padidėjęs D dimero kiekis dažnai paaiškinamas infekcija, o ne krešuliu.
• Testavimo įpročiai po COVID-19. D-dimeras tapo plačiai skiriamas pandemijos metu ir vis dar kartais jo prašoma žmonėms, neturintiems krešulio simptomų. Išskyrus ūmius klinikinius klausimus, D-dimeras sveikam žmogui dažnai sukelia nerimą ir nereikalingus KT tyrimus, o ne aiškumą.
• Venų tromboembolija yra nepakankamai diagnozuota. GVT ir PE istoriškai buvo laikomos nedažnomis Pietų Azijos gyventojams, ir ši prielaida vis dar atitolina diagnozę. Pooperacinė, pogimdyminė ir su nejudrumu susijusi trombozė pasitaiko ir ją reikėtų įtarti, kai simptomai atitinka simptomus.
• Reumatinė širdies liga ir prieširdžių virpėjimas išlieka gana dažni ir gali būti susiję su padidėjusiu D dimero kiekiu bei kardioemboliniais reiškiniais.
• Anemija ir hemolizuoti mėginiai. Sudėtingi paėmimai ir mėginio hemolizė gali paveikti kai kurias tyrimo platformas; gali būti paprašyta pakartoti mėginį.
• Tyrimų skirtumai tarp laboratorijų. Indijos laboratorijos naudoja kelias skirtingas platformas ir matavimo vienetų sistemas. Kreipdamiesi į naują gydytoją, turėkite su savimi originalią ataskaitą, o ne tik numerį, ir tikėkitės pakartotinio, o ne tiesioginio palyginimo.

Kaina ir draudimas Indijoje

D-dimero testas yra dažnai prieinamas laboratorinis tyrimas, kurio kaina krešėjimo tyrimams yra nuo mažos iki vidutinės. Įkainiai labai skiriasi skirtinguose miestuose, atskiruose surinkimo centruose ir ligoninių laboratorijose, taip pat tarp įprastinio ir skubaus apdorojimo. Prieš imant mėginį, pasiteiraukite laboratorijos apie jos taikomą įkainį.

Kas įtakoja kainą:

• Naudojama tyrimo platforma, didelio jautrumo kiekybiniai tyrimai paprastai kainuoja daugiau nei kokybiniai
• Skubus arba statistinis apdorojimas, palyginti su įprastiniu paketavimu
• Ar tyrimas atliekamas atskirai, ar yra įtrauktas į krešėjimo ar skubios pagalbos grupę
• Ligoninės ir atskiros laboratorijos kainodara bei miesto pakopa
• Namų mėginių paėmimo mokesčiai
• Laboratorijos akreditacijos statusas

Draudimas: kai D-dimero tyrimas atliekamas hospitalizacijos ar dienos stacionaro metu, jis paprastai kompensuojamas kaip hospitalizacijos išmokos dalis, atsižvelgiant į draudimo poliso sąlygas. Ambulatoriniai tyrimai dažnai kompensuojami tik tuo atveju, jei draudimo polisas apima ambulatorinės ligoninės išmoką arba specialų diagnostikos draudimą. Gali būti taikomos iš anksto nustatytų ligų sąlygos ir laukimo laikotarpiai. Prieš prisiimdami draudimo apsaugą, pasitarkite su savo draudiku arba ligoninės draudimo skyriumi.

Mitai ir faktai

Dažnai užduodami klausimai

Kam naudojamas D-dimero testas?

D dimero testas padeda gydytojams nuspręsti, ar giliųjų venų trombozė ar plaučių embolija yra pakankamai mažai tikėtina, kad būtų galima vengti vaizdinio tyrimo pacientams, kuriems jau nustatyta maža arba vidutinė rizika. D dimero testas taip pat prisideda prie diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos vertinimo sistemų, kartu su trombocitų skaičiumi, protrombino laiku ir fibrinogenu.

Kiek laiko trunka D-dimero tyrimas?

Pats kraujo paėmimas trunka maždaug penkias minutes, o dauguma žmonių kraujo paėmimo centre praleidžia 15–30 minučių, įskaitant registraciją. Laboratoriniai tyrimai automatiniais analizatoriais atliekami greitai, o skubios pagalbos skyriai D-dimerą paprastai apdoroja skubiai. Įprastą ambulatorinio atvykimo laiką nustato kiekviena laboratorija, paklauskite, kada duodate mėginį.

Ar prieš D-dimerų tyrimą reikia pasninkauti?

D-dimerų tyrimui paprastai nevalgyti nereikia, todėl galite valgyti ir gerti įprastai. Jei to paties vizito metu atliekami ir nevalgius atliekami tyrimai, pavyzdžiui, lipidų ar gliukozės kiekio nevalgius nustatymas, laikykitės šių nurodymų. Jei vartojate insuliną ar diabeto tabletes ir jūsų prašoma nevalgyti, pirmiausia aptarkite laiką su jus skiriančiu gydytoju.

Mano D-dimeras padidėjęs, bet skenavimas normalus. Kas toliau?

Tai dažnas ir dažniausiai raminantis derinys. Padidėjęs D dimeras, kai tiksliniai vaizdiniai tyrimai yra normalūs, dažniausiai rodo infekciją, uždegimą, neseniai atliktą operaciją, nėštumą, amžių ar kitą, su kraujo krešuliu nesusijusią, priežastį. Jūsų gydytojas ieškos šios priežasties. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei atsiranda arba pablogėja dusulys, krūtinės skausmas ar kojų patinimas.

Ar D-dimero testas gali būti klaidingas?

D-dimerų testas yra jautrus, bet nespecifinis, todėl padidėję rezultatai dažnai pasitaiko ir be krešulio. Klaidingai maži rezultatai gali būti gauti esant antikoaguliantams, mažiems ar distaliniams krešuliams, daugelį dienų trunkantiems simptomams arba nepakankamai užpildytam mėgintuvėliui. Interpretacija visada priklauso nuo klinikinės tikimybės, kurią įvertina gydytojas.

Ar D-dimeras yra tas pats, kas krešėjimo profilis arba protrombitino laikas / INR?

Ne. PT/INR ir aPTT matuoja, kaip gerai kraujas kreša, ir padeda įvertinti kraujavimo riziką arba varfarino dozę. D dimerų tyrimas matuoja krešuliui suirus likusius fragmentus. Jie atsako į priešingus klausimus ir nėra vienodai vienodi, nors gali būti prašoma atlikti abu kartu.

Ar turėčiau atlikti D-dimero tyrimą, jei jaučiuosi gerai, bet nerimauju dėl krešulių?

Paprastai ne. D-dimerų testas nėra patvirtintas kaip atrankos testas žmonėms be simptomų. Sveikiems žmonėms jis dažnai parodo šiek tiek padidėjusį, nepaaiškinamą rodiklį, kuris sukelia nerimą ir vengiamą KT tyrimą. Verčiau aptarkite savo konkrečius rizikos veiksnius su gydytoju.

Ar kraują skystinančių vaistų vartojimas turi įtakos D-dimero rezultatui?

Taip. Antikoaguliantai, tokie kaip heparinas, varfarinas, apiksabanas, rivaroksabanas ir dabigatranas, mažina D-dimerų kiekį ir gali duoti klaidingai patikimą rezultatą. Pasakykite laboratorijai ir prašančiam gydytojui, ką vartojate. Nenutraukite ir nekeiskite jokio antikoagulianto dozės prieš tyrimą nepasitarę su juos skyrusiu gydytoju.

Kodėl nėštumo metu mano D-dimeras yra didelis?

Nėštumas natūraliai padidina krešėjimo faktorių aktyvumą ir fibrino apykaitą, todėl D-dimero kiekis didėja per trimestrus ir išlieka padidėjęs po gimdymo. Todėl standartinės ribos nėštumo metu yra prastos. Įtariamas krešulys nėštumo metu įvertinamas naudojant nėštumui būdingus diagnostikos metodus, dažnai pradedant kojų Doplerio ultragarsu.

Šaltiniai

• Nacionalinis sveikatos ir priežiūros kompetencijos institutas (NICE), venų tromboembolinių ligų gairės: diagnostika, valdymas ir trombofilijos tyrimai (NG158).
• Europos kardiologų draugijos ūminės plaučių embolijos diagnostikos ir gydymo gairės.
• Amerikos hematologų draugijos venų tromboembolijos gairės: venų tromboembolijos diagnostika.
• Tarptautinės trombozės ir hemostazės draugijos rekomendacijos dėl išsėtinės intravaskulinės koaguliacijos diagnostikos ir gydymo.
• Klinikinių ir laboratorinių standartų instituto rekomendacijos dėl krešėjimo tyrimų, mėginių surinkimo ir citrato mėgintuvėlių užpildymo.