Chemoterapija

Chemoterapija – tai vaistų vartojimas vėžiui gydyti. Šie vaistai sunaikina vėžio ląsteles visiškai sustabdydami arba sulėtindami jų augimą. Chemoterapija paprastai naudojama recidyvuojančiam vėžiui (vėžio ląstelėms vėl atsirandant po gydymo) arba metastazavusiam vėžiui (vėžio ląstelėms, kurios išplinta į kitas kūno dalis) gydyti. Chemoterapiniai vaistai skiriami per burną, į veną arba suleidžiami tiesiai į smegenų ar pilvo ertmės skystį.

Yra trys chemoterapijos tipai:

• Neoadjuvantinė chemoterapija: Skiriama prieš chirurgines ar spindulinės terapijos procedūras. Rekomenduojama, kai navikai yra per dideli operuoti arba kai jų vieta apsunkina operaciją. Šie vaistai padeda sumažinti naviko dydį, kad būtų galima atlikti operaciją.
• Adjuvantinė chemoterapija: Atliekamas po operacijos arba spindulinės terapijos, siekiant pašalinti visas likusias vėžio ląsteles, kurių nematyti vaizdiniuose tyrimuose. Tai padeda sumažinti vėžio atsinaujinimo tikimybę.
• Paliatyvioji chemoterapija: Rekomenduojama daugiausia su vėžiu susijusiems simptomams valdyti ir gyvenimo kokybei gerinti.

Chemoterapiniai vaistai taip pat gali paveikti greitai besidalijančias sveikas ląsteles tokiose vietose kaip žarnynas ir burna, o tai gali sukelti šalutinį poveikį. Šis poveikis paprastai sumažėja baigus gydymą.

Dažnas šalutinis poveikis yra:

• Plaukų slinkimas
• Vėmimas ar pykinimas
• Anemija
• Nuovargis
• viduriavimas
• Burnos opos
• Mažas trombocitų skaičius