Teranostika

Tai taip pat vadinama tikslinė radionuklidų terapija nes jis nukreiptas į konkretų funkcionuojančių vėžinių ląstelių molekulinį taikinį. Todėl didesnė spinduliuotės dozė gali būti nukreipta į naviką, nepažeidžiant daugelio normalių sveikų ląstelių.

Kuo teranostika skiriasi nuo tradicinės radioterapijos?

Radiacinė terapija gali būti labai veiksminga gydant vėžį arba palengvinant simptomus pacientams, sergantiems negydomu pažengusiu vėžiu. Maždaug pusė visų vėžiu sergančių pacientų tam tikru gydymo momentu gaus spindulinę terapiją, kurios metu vėžio ląstelėms nukreipti ir sunaikinti naudojami iš išorės arba viduje perduodami rentgeno spinduliai, protonai ar kitos didelės energijos dalelės. Nors patobulinti technologiniai metodai sumažino sveikų audinių pablogėjimą, tradicinė radioterapija vis dar sukelia šalutinį poveikį, kurį kai kuriems pacientams gali būti sunku toleruoti. Be to, tradicinė spindulinė terapija negali nukreipti daugiau nei į vieną ligos vietą, o tai riboja jos naudingumą pacientams, sergantiems metastazavusiu vėžiu. Tačiau tradicinė radioterapija išlieka viena galingiausių onkologinių gydymo priemonių.

Šis naujas požiūris į naviko gydymą – taikinių radionuklidų terapija – pertvarko spindulinio gydymo taikymą tiksliojoje onkologijoje ir pristato naują vėžio terapijos klasę. Tikslinės radionuklidų terapijos kūrimo tikslas yra sujungti alfa, beta arba gama daleles skleidžiančius izotopus – arba radionuklidus – su peptidais, antikūnais ar mažomis molekulėmis, kad būtų sukurtos didelio specifiškumo tam tikrų tipų navikų gydymui. Taikinių radionuklidų terapija, kuri pacientui pristatoma į veną, yra sukurta taip, kad nukeliautų tiesiai į naviką ir suteiktų didelio tikslumo gydomąją spinduliuotę. Šis tikslumas skirtas sutelkti spinduliuotę į naviko audinį, tuo pačiu sumažinant radiacijos poveikį normaliam audiniui.

Kokio tipo vėžį galima gydyti teranostika?

Theranostics gali būti veiksmingas gydant metastazavusius, neoperuojamus navikus pažengusiose ligos stadijose, įskaitant prostatos vėžį, įvairių organų, tokių kaip skrandžio, kasos, plonųjų ir storųjų žarnų bei plaučių, neuroendokrininius navikus. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas yra tai, kad pooperacinė skydliaukės likučių abliacija ir metastazavusio skydliaukės vėžio gydymas taip pat yra terapijos spektras.

Šiuo metu minėtų vėžio atvejų yra pakankamai įrodymų, kad radionuklidų terapija yra neabejotinai naudinga. Tačiau daugelis kitų vėžio formų taip pat gali turėti naudos, kai išreiškia tam tikrus tikslinių receptorių tipus, pvz., fibroblastų aktyvinimo baltymą (FAP) ir chemokino receptorius (CXCR4), kurie gali būti nukreipti naudojant teranostiką.