Dizenterija (laisvi judesiai): tipai, priežastys, simptomai, rizika, diagnozė, gydymas ir prevencija - Sveikata - 2020

Kas yra dizenterija?

Dizenterija yra dažna virškinimo trakto liga, sukelianti žarnyno, dažniausiai gaubtinės žarnos, uždegimą. Ji sukelia stiprų viduriavimą, dažnai lydimą kraujo ar gleivių išmatose. Ši būklė ypač paplitusi per musoninis sezonas, nes jis plinta per užterštą vandenį ir maistą. Štai kodėl šiuo laikotarpiu svarbu būti ypač atsargiems dėl to, ką valgote ir geriate.

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), dizenterija apibrėžiama kaip viduriavimas su matomu krauju išmatose, žarnyno uždegimo ir infekcijos požymiu.

Dizenterijos priežastys

Dizenteriją daugiausia sukelia virusinės, bakterinės arba pirmuonių sukeltos infekcijos. Dažniausia jos plitimo priežastis – prasta sanitarija. Infekcija įvyksta, kai žmogus suvartoja maisto ar vandens, užteršto užsikrėtusio asmens išmatomis.

Šie mikroorganizmai gyvena žarnyne ir patenka į organizmą su išmatomis. Kai nesilaikoma tinkamos higienos, pavyzdžiui, neplaunama rankų po tualeto naudojimo ar nevalomi maisto paviršiai, infekcija lengvai plinta, ypač perpildytose ar potvynių paveiktose vietovėse.

Dizenterijos tipai

Priklausomai nuo infekcijos priežasties, išskiriamos dvi pagrindinės dizenterijos rūšys:

1. Bacilinė dizenterija
   • Sukelia Shigella bakterijos
   • Dažniau pasitaiko ir dažnai greitai plinta per užteršto maisto or vanduo.
   • Simptomai gali pasireikšti staiga ir gali būti karščiavimas, mėšlungis ir dehidratacija
2. Amebinė dizenterija (amebiozė)
   • Sukelia Entamoeba histolytica, parazito rūšis (ameba)
   • Dažniau pasitaiko tropiniuose regionuose, įskaitant kai kurias Indijos dalis
   • Simptomai gali vystytis lėčiau ir, negydomi, tapti lėtiniai

Dizenterijos simptomai

Dizenterijos simptomai gali pasireikšti staiga ir trukti penkias dienas ar ilgiau. Kai kurie žmonės jaučia lengvą diskomfortą, o kiti gali kentėti nuo sunkus viduriavimas or vėmimas, vedantis dehidratacija.

Dažni simptomai yra šie:

• Pilvo skausmas
• Pilvo pūtimas.
• Pykinimas, su vėmimu arba be jo
• Karščiavimas ir šaltkrėtis
• Nuovargis ir silpnumas
• Skausmas tuštinantis
• Vandeningas viduriavimas, kartais su krauju, gleivėmis ar pūliais
• Protarpinis vidurių užkietėjimas arba Meteorizmas

Sunkesniais atvejais gali pasireikšti dehidratacija, dėl kurios atsiranda tokių simptomų:

• Pernelyg didelis troškulys
• Burnos džiūvimas arba sausa oda
• Sumažėjęs šlapimo išsiskyrimas
• raumenų mėšlungis
• Greitas svorio kritimas

Jei pasireiškia bet kuris iš šių simptomų, ypač kraujas išmatose arba dehidratacijos požymiai, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Ankstyvas gydymas gali padėti išvengti komplikacijų ir užtikrinti greitesnį pasveikimą.

Kam gresia dizenterija?

Jums gali būti didesnė dizenterijos rizika, jei:

• Jūs geriate vandenį iš užterštų šaltinių
• Valgote maistą iš nehigieniškų vietų, pavyzdžiui, gatvės prekeivių.
• Vartojate nepakankamai termiškai apdorotą arba netinkamai laikomą maistą, ypač mėsą, jūros gėrybes ar salotas
• Jūsų imuninė sistema yra susilpnėjusi (dėl tokių ligų kaip diabetas, ŽIV/AIDS ar neseniai atliktų organų transplantacijų)
• Jums taikoma arba neseniai baigta chemoterapija
• Gyvenate arba keliaujate į vietoves, kuriose yra prastos sanitarinės sąlygos
• Lankotės besivystančiose šalyse, kuriose yra ribota prieiga prie švaraus vandens ir higienos priemonių

Atsargumo priemonės valgant, geriant ir keliaujant gali žymiai sumažinti užsikrėtimo riziką.

Kaip diagnozuojama dizenterija?

Norėdamas diagnozuoti dizenteriją, gydytojas pirmiausia paklaus apie jūsų simptomus, neseniai vykusias keliones, suvartotą maistą ir vandenį bei visas esamas sveikatos būkles. Paprastai pirmasis žingsnis yra fizinė apžiūra.

Jei diagnozei patvirtinti arba kitoms priežastims atmesti reikia daugiau informacijos, gydytojas gali rekomenduoti tokius tyrimus kaip:

• Išmatų testas – Bakterijoms, parazitams ar kraujui išmatose aptikti
• Ultragarsas – Patikrinti, ar nėra pilvo ertmės patinimo ar komplikacijų požymių
• Endoskopija – Specialus kameros tyrimas žarnyno vidui ištirti, jei simptomai išlieka arba yra sunkūs

Šie tyrimai padeda gydytojui nustatyti ligos priežastį ir parinkti tinkamiausią gydymo planą.

Dizenterijos gydymas

Dizenterijos gydymas priklauso nuo infekcijos tipo (bakterinės ar amebinės) ir simptomų sunkumo.

• Lengva bacilinė dizenterija (sukeliama Shigella bakterijų):
  Daugeliu lengvų atvejų liga praeina savaime per savaitę be antibiotikų. Gydytojas gali rekomenduoti daug poilsio ir skysčių, kad palaikytumėte hidrataciją.
• Amebinė dizenterija (sukelia Entamoeba histolytica):
  Šio tipo infekcijai paprastai reikia 7–10 dienų antimikrobinių vaistų, tokių kaip metronidazolas (Flagyl), kurso. Atsižvelgdamas į ligos sunkumą, gydytojas taip pat gali skirti papildomų vaistų, tokių kaip diloksanido furoatas, paromomicinas arba jodokvinolis, kad infekcija būtų visiškai išgydyta.
• Rehidratacija yra būtina:
  Nepriklausomai nuo priežasties, labai svarbu atkurti prarastus skysčius ir elektrolitus. Gerkite švarų vandenį, geriamuosius rehidratacijos tirpalus (ORS) arba elektrolitų gėrimus. Sunkiais atvejais gali prireikti į veną leidžiamų skysčių.
• Poilsis ir dieta:
  Pakankamai ilsėkitės ir valgykite lengvą, neskaidų maistą (pvz., ryžius, bananus, skrebučius ir jogurtą), vengdami aštraus, riebaus ar žalio maisto.

Visada atlikite visą vaistų kursą, net jei pradedate jaustis geriau, kad išvengtumėte atkryčio.

Jei simptomai pablogėja arba išlieka ilgiau nei kelias dienas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Patarimai, kaip išvengti dizenterijos

Norėdami sumažinti dizenterijos riziką, laikykitės šių paprastų, bet veiksmingų higienos ir saugos patarimų:

• Tik gerti išgrynintas arba buteliuose išpilstytas vanduo, ypač keliaujant.
• Venkite nuryti vandens iš baseinų, ežerų ar kitų rekreacinių vandens šaltinių.
• Kruopščiai nusiplaukite rankas nuplaukite muilu ir švariu vandeniu pasinaudoję tualetu, prieš valgydami ir prieš ruošdami maistą.
• Patikrinkite maisto higieną Valgydami ne namuose – venkite nehigieniškų maisto prekystalių ir nepakankamai termiškai apdoroto maisto.
• Laikykite savo virtuvę švarią ir užtikrinti, kad visas maistas būtų tinkamai paruoštas ir laikomas.
• naudojimas rankiniai valymo įrenginiai kai nėra muilo ir vandens.
• Venkite dalintis maistu, gėrimais ar stalo įrankiais su kitais, kai sergate.

Gera higiena ir atidus maisto bei vandens šaltinių pasirinkimas gali žymiai sumažinti infekcijos tikimybę.

Išvada

Dizenterija yra dažna, bet potencialiai rimta žarnyno infekcija, kurią dažnai sukelia prastos sanitarijos sąlygos ir užterštas maistas ar vanduo. Nors daugumą atvejų galima veiksmingai gydyti laiku suteikiant medicininę pagalbą, sunkios infekcijos, jei negydomos, gali sukelti dehidrataciją ir komplikacijų. Simptomų supratimas, žinojimas, kada kreiptis medicininės pagalbos, ir prevencinių higienos praktikų laikymasis yra labai svarbūs norint apsaugoti save ir kitus. Visada užtikrinkite švarų geriamąjį vandenį, palaikykite gerą rankų higieną ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei simptomai nepraeina.

Dažnai užduodami klausimai (DUK)

1. Ar dizenterija yra užkrečiama?
Taip, dizenterija gali būti užkrečiama. Ji plinta per užterštą maistą, vandenį arba kontaktuojant su užsikrėtusio asmens išmatomis. Gera higiena padeda išvengti jos plitimo.

2. Kuo skiriasi viduriavimas ir dizenterija?
Viduriavimas yra dažnas skystas arba vandeningas išmatų susidarymas, o dizenterija – tai viduriavimas su krauju ir gleivėmis dėl žarnyno uždegimo, dažnai sukeliamo infekcijų.

3. Kiek laiko trunka dizenterija?
Lengvi atvejai gali išnykti per 3–7 dienas be gydymo, tačiau sunkios infekcijos, ypač amebinė dizenterija, gali trukti ilgiau ir reikalauti vaistų.

4. Ar dizenterija gali sukelti komplikacijų?
Taip, ypač vaikams, pagyvenusiems žmonėms arba žmonėms su nusilpusia imunine sistema. Galimos komplikacijos yra sunkus dehidratavimas, žarnyno pažeidimas ir kepenų abscesai (amebinės infekcijos atvejais).

5. Ar dizenterijos gydymas namuose yra pakankamas?
Lengvais atvejais gali padėti pakankamas skysčių vartojimas ir poilsis. Tačiau jei simptomai pablogėja arba trunka ilgiau nei kelias dienas, būtina kreiptis į gydytoją.

6. Kokių maisto produktų reikėtų vengti sergant dizenterija?
Venkite riebių, aštrių, žalių ar nevirtų maisto produktų. Rinkitės minkštus, neskanius produktus, tokius kaip ryžiai, skrudinta duona, bananai ir skaidrūs skysčiai, kad virškinimas būtų lengvesnis.

7. Ar vaikai gali susirgti dizenterija?
Taip, vaikai yra ypač pažeidžiami dėl besivystančios imuninės sistemos. Greita medicininė pagalba yra labai svarbi siekiant išvengti dehidratacijos ir komplikacijų.

8. Kaip galiu išvengti dizenterijos keliaujant?
Gerkite tik buteliuose išpilstytą arba išgrynintą vandenį, venkite gatvės maisto, valgykite pilnai termiškai apdorotą maistą ir griežtai laikykitės rankų higienos.